Pelkinis gailis

Lot. Ledum palustre L.

 

Sinonimai: gailė, kamparėlis, tvaikelis, velnio šluotos

 

En. labrador-tea, marsh tea, wild rosemary, St. James’s tea, ledum groenlandicum

 

Ru. багульник болотный

 

Erikinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, žiemai nenumetantis lapų, 50-100 cm aukščio krūmas. Jaunos šakelės rudos, plaukuotos, o senų šakelių žievė pilkai ruda. Lapai lancetiški, linijiški arba beveik linijiški, 4 mm pločio, 7-50 mm ilgio, odiški, blizgančiu paviršiumi. Žiedai balti, rečiau rausvi, taisyklingi, apie 10 mm skersmens, po 16-25 žiedus susitelkę į ilgus, tankius skėčius. Taurelė maža, sudaryta iš 5 suaugusių lapelių, penkiadantė, pasiliekanti prie vaisiaus. Vainiklapiai 5, balti, nesuaugę, elipsiški, 5-7 mm ilgio. Vaisius – 3-8 mm ilgio, nusvirusi, pailga, daugiasėklė dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, labai smulkios, verpstiškos, 1,5 mm ilgio, suplotos. Žydi gegužę-birželį. Vaisiai subręsta liepą-rugpjūtį.

 

Paplitimas. Auga pelkėtuose pušynuose, durpynuose, aukštapelkėse. Paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas, ypač pietryčių Lietuvoje.

 

Veikliosios medžiagos. Visose antžeminėse pelkinio gailio dalyse yra primenančio pelėsių kvapą eterinio aliejaus (pirmamečiuose lapuose – iki 7,5%, antramečiuose – iki 1,40%, pirmametėse šakutėse – iki 1,5%, antrametėse – iki 0,2%, žieduose – 2,3%, vaisiuose – 0,17%). Pagrindinę eterinio aliejaus dalį sudaro ledolis, paliustrolis, cimolas, biciklinis alkoholis, geraniolio acetatas ir angliavandeniai. Lapuose yra glikozido arbutino, raugintų medžiagų.

 

Paruošimas. Žolė (Ledi palustris herba) (vienmetės viršūnės) pjaunama vaisių brendimo metu, liepą-rugsėjį. Pelkinio gailio augalai yra nuodingi (gali svaigti galva, pykinti), todėl juos reikia rinkti atsargiai. Antrųjų ir trečiųjų metų ūglius pjauti ir rauti draudžiama. Išvalyta žaliava džiovinama paskleidžiant plonu sluoksniu pavėsyje arba džiovykloje iki 40 °C temperatūroje. Žaliava laikoma atskiroje vėsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.

 

Naudojimas. Pelkinio gailio nuoviras vartojamas nuo peršalimo, reumato, bronchito, astminio bronchito, kokliušo, spazminio enterekolito, odos ligų, podagros, slapiosios egzemos, be to jis skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, malšina skausmą, stabdo kraujavimą, laisvina vidurius. Gailio lapų užpilas veikia narkotizuojančiai.

 

Jauni gailio ūgliai vartojami homeopatijoje sužeidimams, sumušimams gydyti, nuo kraujavimo. Gailių lapų milteliais naikinamos kandys, parazitai. Anksčiau gailių lapus dėdavo į alų vietoje apynių.

 

Kontraindikacijos. Pelkinis gailis – nuodingas augalas. Nerekomenduojama vartoti daugiau nei 0,5 g miltelių ar 1 šaukšto nuovire per dieną. Perdozavus arba ilgą laiką gydantis pastebimas irzlumas, svaigulys, nemaloni savijauta. Pelkinio gailio preparatai mažina kraujospūdį. Jie nevartojami nėštumo metu.

 


 

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28

 
Muzika | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Autobusų nuoma | Kartoniniai zaidimu nameliai | SEO PASLAUGOS | padanguparduotuve.lt | Kvalifikuotas darbas |