Vaistinė dirvuolė

Lot. Agrimonia eupatoria L.

 

Sinonimai: dirvuolė gydūnė, tvilkės, žemės rumbikės

 

En. common agrimony, agrimony, church steeples, cocklebur, philanthropos, sticklewort, stickwort

 

Ru. репейник обыкновенный, репейничек аптечный, репешок обыкновенный

 

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis, 30-120 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, gana storas, paprastas arba šakotas. Stiebas vienas, stačias, viršutinėje dalyje truputį šakotas, apaugęs tankiais plaukeliais. Lapai sudėtiniai, pertrauktai neporomis plunksniški, į viršūnę mažėjantys. Apatiniai ir viduriniai lapai 9-30 cm ilgio, plotis 2 kartus mažesnis už ilgį, su 5-10 stambesniais ir 6-10 smulkesnių pailgų arba pailgai lancetiškų, dantytų, nepleištiškais pamatais įterptinių lapelių. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, su retokais plaukeliais, apatinė – gausiai apaugusi švelniais plaukeliais, pilka. Žiedynas – paprasta, apačioje apyretė, į viršūnę tankesnė, varpiška, 10-30 cm ilgio kekė. Žiedai taisyklingi, labai trumpais žiedkočiais ir tankiai plaukuota taurele. Taurėlapiai 5, 2 mm ilgio, kiaušiniškai lancetiški, aštrūs. Vainiklapiai 5, 4-6 mm ilgio, 2-3 mm pločio, kiaušiniškai lancetiški, geltoni. Vaisius 5-8 mm ilgio, 3-6,5 mm pločio, suaugęs su taurele, giliai vagotu paviršiumi, apaugęs keturiomis šerelių eilėmis. Žydi liepą-rugpjūtį.

 

Paplitimas. Auga šlaituose, pagrioviuose, pakelėse, krūmuose, sausose pievose, dirvonuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Dažna.

 

Į vaistinę dirvuolę panaši stačioji dirvuolė – Agrimonia pilosa Ledeb., kuri gydomosiomis savybėmis nepasižymi. Nuo vaistinės dirvuolės skiriasi tuo, kad jos lapų lapeliai pleištiškais, lygiakraščiais pamatais, rombiškai atvirkščiai kiaušiniški arba rombiškai lancetiški, plikomis, tik išilgai gyslų plaukuotomis apatinėmis pusėmis.

 

Be vaistinės dirvuolės vaistinei žaliavai tinka ir kvapioji dirvuolė (Agrimonia procera Wallr.), bet ji yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl ją rinkti draudžiama.

 

Veikliosios medžiagos. Vaistinės dirvuolės žaliavoje yra iki 5% rauginių medžiagų, šiek tiek eterinio aliejaus, apie 430 mg% vitamino C, PP, B ir K, karčiųjų medžiagų, flavono kvercitrino, cholino, organinių rūgščių, silicio junginių.

 

Paruošimas. Vaistinė dirvuolė (25-30 cm viršūnė) pjaunama žydėjimo metu (liepą), vaisiams dar nesubrendus. Paskleidus plonu sluoksniu, džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Išdžiūvusi žolė yra malonaus kvapo, silpnai karstelėjusi. Žaliava laikome ryšulėliuose gerai vėdinamoje vietoje. Tinka vartoti iki 3 metų.

 

Naudojimas. Dirvuolės arbata vartojama nuo skrandžio, kepenų ligų ir reumato su sąnarių skausmais. Taip pat sergant angina, stomatitu, parodontoze, peršalimo, tulžies, inkstų ligomis. Ja skalaujama gerklė ir burna, esant gleivinės uždegimui bei opoms, ir nosies ertmė, sergant sloga. Ant sunkiai gyjančių žaizdų ir skaudulių dedami nuoviro kompresai. Naudojama kraujavimui stabdyti. Vartojama kaip organizmą tonizuojantį ir stiprinantį priemonė.

 

Kontraindikacijos. Vaistinė dirvuolė nevartojama esant vidurių užkietėjimui.

 


 

Iliustracijų šaltiniai: http://caliban.mpiz-koeln.mpg.de/~stueber/thome ,

www.nature-diary.co.uk

 

Paskutinis atnaujinimas: 2009-06-28

 
Dušo kabinos | biofinity | striukes vyrams | Congratulations | Drabužiai vaikams | Muzika | bateliai